ETIOPIJA: KRIKŠČIONIŠKA ABISINIJA IR SAVANOS GENTYS

Kelionė į Etiopija – antra pagal dydį Afrikos šalį, kuri dar IV amžiuje tapo krikščioniška, t. y. net 1 000 metų anksčiau nei Lietuva. Tai yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos, oficialiai krikščionybę paskelbusi valstybine religija. Šiuo metu Etiopija yra pasaulietinė šalis ir valstybinės religijos nebeturi. Ši Afrikos valstybė yra viena seniausių šalių pasaulyje, kurioje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai. Ši šalis vienintelė visoje Afrikoje nebuvo kolonizuota europiečių, tad iki šių dienų išsaugojusi savo genčių gyvensenos savitumus. Kelionė į Etiopiją gali būti prilyginta kelionei laiko mašina atgal į praeitį. Ši šalis laukia tų, kurie atviri kultūriniams iššūkiams, neabejingų egzotikai ir vertina autentiką.

Daugiau apie Etiopiją>

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu ir Pietų Sudanu.

Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje ir antra šalis pagal gyventojų skaičių Afrikoje. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai.

Etiopija nebuvo okupuota Afrikos kolonizacijos laikotarpiu, nes nugalėjo Italiją Adovos mūšyje. Šalį užėmė Musolinis 1935-1941 m. Etiopija atsivertė į krikščionybę IV m. e. a., tad yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos, oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija. Nuo 1974 m. šalis yra pasaulietinė ir nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę.

Geografija: Etiopija – Rytų Afrikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, su Džibučiu šiaurės rytuose, su Somaliu rytuose, su Kenija pietuose ir su Sudanu vakaruose. Tai 27 pagal dydį valstybė pasaulyje, kurios plotas 1 127 127 kv. km.

Didžioji šalies dalis yra Etiopijos kalnyne, kurio šiaurės rytuose, Simieno kalnuose, yra aukščiausia šalies vieta – Ras Dašano kalnas (4620 m). Centrine dalimi driekiasi Rytų Afrikos lūžių juosta. Pietuose siekia Bale kalnus (aukštis iki 4307 m, Batu k.), rytuose (Somalio pusiasalyje) driekiasi neaukšta Haudo plynaukštė. Šiaurėje plyti viena žemiausių Afrikoje tektoninė Danakilių įduba (dar vadinama Afarų įduba).

Tektoninėse įdubose ir lūžiuose telkšo daug ežerų: Tana, Rudolfo ežeras (šiaurinis pakraštys), Abaja, Abė, Abidžata ir kt. Vakarinė Etiopijos dalis priklauso Nilo baseinui (Žydrasis Nilas, Atbara, Tekezė, Akobas), pietryčiuose yra nenuotakus Džubos-Šebelės baseinas, nenuotakiems baseinams priklauso ir Omo bei Avašo upės.

Būdingos savanos, sausringose srityse – pusdykumės, Etiopijos kalnyno kalnų šlaituose – miškai.

Sostinė: Adis Abeba – didžiausias miestas, kuriame gyvena apie 3 milijonus žmonių.